„GenAISA“ seminaras siūlo praktiškai pažvelgti į generatyvinio dirbtinio intelekto potencialą

Generatyvusis dirbtinis intelektas sparčiai keičia mokymosi, darbo ir kūrybinius procesus. Todėl vis svarbiau tampa ne tik stebėti naujausias technologines tendencijas, bet ir išbandyti naujus sprendimus praktiškai. Tuo ir siekta „Erasmus+“ projekto „GenAISA“ (Generatyviojo dirbtinio intelekto įgūdžių akademija) metu organizuoto seminaro, kurio metu dalyviai nagrinėjo generatyvinio dirbtinio intelekto taikymo galimybes natūralios kalbos apdorojimo, vaizdų generavimo ir vaizdo įrašų generavimo srityse.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto kompetencijų centro vadovė prof. dr. Agnė Paulauskaitė pabrėžia, kad praktinis darbas su generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiais yra svarbus žingsnis ugdant šiandien reikalingas kompetencijas įvairiose srityse.

“Generacinis dirbtinis intelektas keičia tai, kaip mes mokomės, kuriame ir sprendžiame kasdienes profesines užduotis. Todėl labai svarbu suteikti žmonėms galimybę išbandyti šias technologijas praktiškai: suprasti, kaip jos veikia, kur jas galima pritaikyti ir kokie jų apribojimai. Tokie seminarai padeda ugdyti pasitikėjimą technologijomis, kritinį mąstymą ir atsakingą požiūrį į dirbtinio intelekto taikymą”, – sako prof. dr. Agnė Paulauskaitė.

Seminaro metu dalyviai dirbo grupėse, analizavo mokymosi medžiagą, atliko praktines užduotis ir testavo pateiktus pavyzdžius.

Toks formatas leido jiems išsamiau išnagrinėti generatyvinio dirbtinio intelekto teorinius aspektus ir įvertinti, kaip veikia įvairūs su teksto, vaizdo ir vaizdo turinio generavimu susiję sprendimai.

Po seminaro dalyviai pabrėžė, kad pateikta mokymosi medžiaga buvo aktuali, įtraukianti ir atitinkanti dabartines dirbtinio intelekto technologijų tendencijas. Ypač gerai buvo įvertintos praktinės užduotys, interaktyvus mokymosi formatas, darbas grupėse ir galimybė aptarti generatyvinio dirbtinio intelekto taikymo scenarijus skirtingose srityse.

Dalyviai taip pat pažymėjo, kad modulis suteikė galimybę pagilinti žinias apie natūralios kalbos apdorojimo technologijas, vaizdų generavimo modelius ir vaizdo įrašų generavimo sprendimus. Praktinė veikla padėjo jiems geriau suprasti, kokius įrankius galima naudoti kūrybiniais, edukaciniais ar profesiniais tikslais, taip pat kokių įgūdžių reikia norint juos taikyti atsakingai ir efektyviai.

Pasak prof. dr. A. Paulauskaitės, generatyvinio dirbtinio intelekto technologijų taikymas reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir kritiško požiūrio į generuojamą turinį.

“Generatyvus dirbtinis intelektas atveria daug naujų galimybių, tačiau tuo pačiu metu primena, kad žmogaus vaidmuo išlieka esminis. Technologijos gali siūlyti sprendimus, tačiau būtent žmogus formuluoja užduotį, įvertina rezultatą, priima galutinį sprendimą ir prisiima atsakomybę už tai, kaip dirbtinis intelektas bus taikomas. Todėl dirbtinio intelekto kompetencijų ugdymas tampa viena svarbiausių prielaidų kuriant pažangius, etiškus ir ilgalaikę vertę kuriančius sprendimus”, – teigia centro vadovas.

Sesijų metu taip pat buvo aptarti praktiniai iššūkiai. Vienas iš jų – dideli skaičiavimo ištekliai, reikalingi sudėtingesniems vaizdo įrašų generavimo modeliams. Dalyviai atkreipė dėmesį, kad generatyvinio dirbtinio intelekto taikymas reikalauja ne tik kūrybiškumo ir technologinių žinių, bet ir tinkamos infrastruktūros, kritinio vertinimo bei atsakingo požiūrio į kuriamą turinį.